Parodose

 

Kiekvienam menininkui kartais būtina išlipti iš kasdienybės rėmų, o parodos – kaip tik ta vieta, kur ribos išnyksta. Čia nebūtina kurti funkcionalių daiktų, čia galima pateikti tokius kūrinius, kurių kitur nepritaikysi, bet čia ir pasiekia ta kūrybinė laisvė, kurios kartais taip ilgiuosi.

Parodos – tai puiki galimybė pristatyti save, parodyti, ką sugebi. Kitu atveju, turbūt nėra prasmės kurti, gal tik iš dalies. Tai būtų tas pats, kas įdėjus daug darbo, laiko, pinigų, sukūrus didelį ir gražų daiktą, pasidėtum sau ir gėrėtumeisi vienas. Reikia išmokti dalintis grožiu. Be to, tokiuose renginiuose gali pasitikrinti savo meninį lygį, palyginti save su kitais.

Galvoje kyla įvairiausių vizijų, tenka atsakyti į klausimą, o kam to reikia, kam tai įdomu? Paroda sukuria tą motyvą, atsiranda pateisinimas idėjų materializavimui.

2007 metais Vilniaus botanikos sode vyko žemės meno paroda “Ženklai”. Pristačiau darbą “Dvylika”. Tai apie dvylika nėštumo savaičių, per kurias Lietuvoje vis dar leidžiama žudyti negimusius kūdikius – atlikti abortus. Dvylika maišelių su vandeniu vaizdavo embriono vystymąsi.

Parodoje Kauno keramikos muziejuje demonstravau instaliacinį darbą “Kubas”, kuriuo pasakojau apie nevaisingumo nelaimę. Tuo metu gyvenime mane pasiekdavo daug su tuo susijusios informacijos, mačiau kenčiančius žmones, kilo noras apie tai prabilti.

Parodoje Vilniuje prie operos ir baleto teatro vyko paroda “Tebūnie naktis”. Ten, lauko baseine įkurdinau kūrinį “Vandenys”, tai buvo vandens paviršiuje plaukiojantys keraminiai embrionai. Parodos metu vandens baseine daugėjo, tai vyko atsitiktinai, bet buvo atspindėta vandenų funkcija – palaikyti augančią gyvybę.

2012 metų keramikos meno bienalei pateikiau kūrinį “Moters laikas”. Tai paminklas motinos darbui, dažnai neįvertinamam, nors kasdieniniai rūpesčiai, buitis, vaikų auginimas suryja milžiniškas jėgų ir laiko sąnaudas. Vyras pastato namą ir jo darbas matomas, o moters tarsi išnyksta. Šioje instaliacijoje pavaizdavau džiūstančius skalbinius: vaikiškas kelnytes, šliaužtinukus, kepurytes, pirštinytes ir visa kitą, ka mes, mamos, turime skalbti.