Veikla

 

Pagrindinė mano veikla – taikomoji ir konceptualioji keramika. Dirbu išpildydama individualius pageidavimus namų bei kitokiems interjerams, gaminu suvenyrus. Padedu žmonėms įgyvendinti svajones turėti namuose kažką labai savito, o ir verslo reprezentacijoje menas dažnai kalba be žodžių.

Ką gaminu

Pagrindiniai mano kūriniai skirti interjerų dekorui. Kiekvienas menininkas siekia daugiau laisvės saviraiškai, o čia kaip tik ta sritis, kur ribų nėra. Sieninės dekoracijos – pano (keramikiniai paveikslai), reljefinės dekoracijos iš stambių ir smulkių detalių, plytelės. O taip pat įvairiausios figūrėlės, žvakidės, laikrodžiai, vazos, indai ir kitokie smulkūs namų papuošimai.

Kaip atskirą savo darbų rūšį išskiriu linksmuosius vazonus, kurie vaizduoja pačius įvairiausius gyvūnėlius. Jie spalvingi, su akytėmis, kojytėmis, kiekvienas su vis kitokiu charakteriu ir nuotaika.

Dar viena veiklos sritis – suvenyrai. Ir mažais ir dideliais kiekiais. Vestuvėms, krikštynoms, kitoms šeimos šventėms, organizacijų reklamai bei renginiams.  

Galimybės

Namų, grožio salonų, biurų ir kitokių patalpų puošimui keramika idealiai tinka, nes molis tokia plastiška medžiaga jog iš jos galima padaryti beveik viską, jis prisitaiko prie aplinkos ir prie žmonių, prie jau esamų spalvų ir formų ir kartu papildo, suteikia gyvumo, jaukumo.  

Galimybės tokios plačios, jog sunku būtų sugalvoti, ko negalima nulipdyti.  Kartą net dariau šakutės ir peilio kotelius, ant kurių perkėliau moters figūrą iš senovinio paveikslo. Gavosi išties įdomūs stalo įrankiai.

Keramika gali pasitarnauti, kaip ko nors, ko nesinori matyti uždanga. Taip vienoje vonioje buvo išspręsta negražių vamzdžių problema, sukuriant defektus slepiančią lentynėlę.

Materija, kuri nebijo vandens ypač tinka vonių dekorui. Detalės, reljefiniai lipdiniai,  dekoracinės  plytelės.

Šioje meno srityje nesudėtinga skirtingus dalykus jungti į vieną.  Pavyzdžiui, prie paprastos plytelės prijungus sūnaus piešinius ir įstačius laikrodžio mechanizmą išėjo originali dovana darželio auklėtojoms išleistuvių proga.  

Taigi keramika apima ne tik detales klijuojamas ant sienos, ne tik vazonus ar indus, bet mastant apie keramiką, reikėtų mastyti apie lanksčią medžiagą, kuri pasiduoda fantazijai.

Iš ko

Iš balto, pilko, juodo, raudono molio. Kartais ir iš šamotinio. Naudoju keletą pagrindinių rūšių glazūrų. Lygias vienspalves, bespalves, lengvai besilydančias (susiliejančias), transparantines, matines. Glazūras įgyjančias įvairiausius efektus – metalo, aukso, šerkšno, skylinėjančias ir daugybę kitų. O kam mielas senovinis paviršius – siūlau raugų keramiką.  

Neapsieinama ir be pagalbinių priemonių – keraminių pieštukų, pigmentų, markerių, poglazūrinių kreidelių. Ant dirbinių galima prikabinti papildomų detalių, uždėti reljefinius užrašus, ornamentus, net nuotraukas ar bet kokį kitą spaudos darbą.

Naudojant dekolį ant dirbinių klijuoju logotipus, ypač praverčia suvenyrų gamyboje. Kurdama dekorą iš pasikartojančių motyvų pasitelkiu štampavimą.  

Vienetinius daiktus lipdau, o jei reikalingi dideli kiekiai arba labai preciziški simetriški lygūs  gaminiai tuomet naudoju formas.

Kaip

Gamybos procesas susideda iš tokių  etapų: molio minkymas, lipdymas , džiovinimas, degimas, glazūravimas ir, galiausiai – antrasis degimas.
Bet pirmiausia – brandinu idėją. Nuo ko prasideda idėjos brandinimas? Priklauso nuo to, kokie užsakovo norai, kas juose dominuoja. Išsiaiškinu, kam tai turėtų būti skirta: kokiai patalpai, aplinkai, būna noras įsigilinti į žmones, kuriems tai bus daroma, “pagauti” būtent juos.  

Kai idėja nusistovi galvoje, renku informaciją apie tai, ką sumanau pavaizduoti. Tai ir knygų vartymas, ir realybės fotografavimas. Ir pavyzdžių rinkimas.  

Kartais būna, kad idėją reikia kurti. Pavyzdžiui, bakalauro darbas “Virsmas” prasidėjo nuo tuščio balto lapo. Stebint artimos giminaitės ir jos sūnaus santykius kilo mintis analizuoti vaiko ir mamos energijos atidavimo ir ėmimo principus. Gimė mintis vaiko ir mamos santykius išreikšti per elektros grandinę, kurios schemą panaudojau kaip kūrinio formą. Juk nėštumas, vaiko auginimas, visas moters gyvenimas – tai savęs atidavimas vaikams.  Bekurdama darbą supratau, kad pati laukiuosi. Įdomus pasąmonės žaismas,  ar ne?

Paskui – eskizai. Iš pradžių esi kaip kempinė, geri geri į save viską: emocijas, informaciją, įvairias patirtis ir kažkuriuo momentu ateina noras viską sudėti į krūvą – nupiešti, projektuoti. Nemėgstu greito maisto ir greito darymo, kūrinį taip pat turiu subrandinti ir išnešioti.  Eskizai užima laiko, dažniausiai galutinis būna visiškai skirtingas negu pirminis.  

Galiausiai lipdau ir suteikiu spalvas. Čia irgi skirtingi keliai, priklausomai nuo situacijos.  Pavyzdžiui, kalbant apie vazonus, iš anksto nežinau, kas konkrečiai tiks. Padarau pagrindinę formą ir žiūriu, ko dar norisi. Ar didelių kojyčių, ar mažų, ar atmerktų akių, ar kokių ausyčių.  Rezultatus įtakoja ir mano būsena, ir galvojimas apie tą žmogų, kuriam skirta. O kalbant apie didelius ir konkrečius projektus dažniausiai pasidarau minetiūrinį variantą, kad galėčiau tarsi iš toli pasižiūrėti.  

Paskutinis etapas – džiovinimas, degimas, glazūravimas ir antrasis degimas. Čia pats pats įdomiausias ir nuostabiausias momentas, kaip kalėdinių dovanų belaukiant. Nekantriai suku ratus aplink pečių ir laukiu, kada gi darbai atvės, galima bus juos išimti ir apžiūrėti. Galvoje užsimezgusi idėja virsta realiu daiktu.

Kur

Molinius dirbinius degu elektrinėje krosnelėje, kurią valdau kompiuterio pagalba.  Dar kartais  naudoju ir malkomis kūrenamą pečių rakų bei raugų keramikai.

Visas veiksmas vyksta mano dirbtuvėse – studijoje, kur tik mano asmeninė erdvė. Ten galima rasti visko: gatavų detalių, nepavykusių bandymų liekanų, vaikų priminkytų šedevrų;  ten kvepia moliu, ten gimsta grožis.